DANTĖ IR MOTERYS

– Senjore, – tarė kartą kelios kilmingos damos „Dieviškosios komedijos” autoriui, – kaip malonu iš jūsų pusės, kad jūs pragaro tarnais padarėte tik velnius, ir nė vienos velnienės. Tuo būdu jūs akivaizdžiai parodėte, kad mes, moterys, toli gražu nesame tokios piktos, kaip daugelis vyrų teigia.

– Reikalas, senjoros, matote, yra toks, – paaiškino Dantė, – kad pagal labai seną teisę tik vyriškos giminės velniai gali tarnauti pragare, o velnienės turi gyventi pasaulyje tarp gyvųjų, kad vyrai vietoj vieno pragaro visada turėtų du.