Grybai yra valgomi, nevalgomi, nuodingi ir …kiti  

Grybavimas Lietuvoje vienas populiariausių  hobių. Dažnas lietuvis prisipažįsta, kad valgyti šių gamtos gėrybių ne itin linkęs, tačiau jų radimas suteikia daug andrenalino. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad ne visi grybai valgomi. Arba, kaip juokaujama, valgomi tik vieną kartą…Net ir patyrusiems grybautojams kartais į pintinę netyčia „įšoksta“ koks šungrybiukas.

 Grybų kataloge grybai.lt nurodoma, kad yra 2 398 rūšys valgomų grybų, 168 rūšys – nevalgomų  51 rūšis – nuodingi ir 15 rūšių įvardinama kaip „kiti“.

 Viename grybe – 16 nuodingų medžiagų

Tarp nuodingiausių grybų minimi nuodingi žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, rausvėjančioji plaušabudė, aršioji ir nuodingoji tauriabudės bei kai kurie kiti. Tik 2–3 tokie grybai, išvirti su kitais ir suvalgyti, gali būti mirtini bet  kokiam žmogui.

Kataloge grybai.lt rašoma, kad pavojingiausiame grybe –  žalsvojoje musmirėje – nustatyta net 16 nuodingų medžiagų, ypač pavojingų yra 7: amanitinai, amaninas, faloidinas, falacidinas ir kt. Pakanka suvalgyti 50 g svorio vaisiakūnį, kuriame yra 5– 7 mg vien tik amatoksinų, netirpstančių verdančiame vandenyje, – ir tai jau mirtina žmogui dozė (100 g vaisiakūnyje amatoksinų kiekis padvigubėjęs). Panašių savybių turi ir kiti minėti grybai.

Kokie grybai nevalgomi?

Nevalgomi – tai grybai, kuriais neapsinuodijama, nes jie neturi nuodingų medžiagų, bet gali būti patiriami nemalonūs skaumingi pojūčiai (pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas).

Kas yra „kiti“ grybai?

Šie grybai nepriskirtini nei prie nuodingųjų, nei prie valgomųjų, nei prie nevalgomųjų, o literatūroje kartais nurodomi kaip valgomi, o kituose šaltiniuose – kaip nevalgomi. Jeigu nuodingų, gerųjų ir nevalgomų grybų rūšis maždaug žinome, tai kitų grybų kategorijai yra priskiriami gelsvasis klumpiaausis, ilgakotis mėšlagrybis, degėsine trapiabudė ir kitos rūšys.

nuodingi grybai

Lengva sumaišyti panašius grybus

Mikologai įspėja, kad labai lengva sumaišyti valgomą žaliuokę su žalsvąja musmire. Žalsvosios musmirės lakšteliai yra balti, kotelio apačia turi gumbą ir išnarą, musmirę puošia sijonėlis.

Smailiažvynė žvynabudėlė palaikoma skėtine žvynabude. Jos skiriasi tuo kad nuodingosios yra trumpesnis kotelis.

Daug džiaugsmo suteikia rastas tikrinis baravykas. Jo kotas storas, pilnaviduris,  padengtas rudai geltona odele. Kepurėlės viršus – nuo balto iki tamsiai raudono. Dažniausiai kepurėlės tamsėja grybui augant. Jaunų baravykų apatinė dalis būna ryškiai balta, augant gelsvėja. Tačiau tie, kas į miškus išsiruošia grybauti rečiau, kartais patiria didžiulį džiaugsmą, o po to – nusivylimą, kai prisirenka labai panašių aitriųjų baravykų. Dar jie vadinami zuikio, kiškio baravykais. Norint atpažinti šių grybų skirtumus, reikėtų žvilgtelėti į grybo apačią – aitriojo baravyko apačia – švelniai rusva. O patikimiausias patikrinimas – patariama lyžtelėti liežuviu. Valgomasis baravykas neturi jokio kartumo, netikras – kartus.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *