Jau ne viena šeimininkė paruošė stiklainius, į kuriuos guldys sodų, daržų gėrybes. Nors šiuo laikmečiu net ir bet kurią žiemos dieną galima parduotuvėse nusipirkti šviežių daržovių, vaisių, vis dėlto ne viena mama, močiutė pluša raugindamos, marinuodamos, džiovindamos ir visaip kitaip ruošdamos atsargas. Dažniausiai – ne sau, bet kad naminiu maistu pamalonintų vaikus, anūkus…

Pateikiame kelis būdus, kaip galite ruošti gėrybes žiemai.

Raugintuose produktuose susidaro pieno rūgštis bei labai nedaug etilo alkoholio, kuris susijungia su pieno rūgštimi sudarydamas esterius, kurie saugo daržoves, vaisius nuo gedimo, padeda išsaugoti vitaminą C, suteikia raugintam produktui malonų specifinį aromatą. Rauginimui labiausiai tinkama 16-20ºC temperatūra, nes aukštesnėje produktai įgauna nemalonų kvapą, skonį. Rūgščiai konservuojamai terpei pasiekti papildomai naudojamos organinės rūgštys: citrinų rūgštis, actas arba acto rūgštis, svarainių sultys, šaltalankio sultys, vynuogių lapai, nes rūgštys stabdo mikroorganizmų dauginimąsi.

Marinuojant daržoves naudojamos natūralios konservuojančios medžiagos – druska, cukrus, actas ar kita rūgštis. Taip  sudaroma nepalanki terpė vystytis nepageidaujamai mikroflorai, kuri sugadina produktą, nes būna didelė druskos, cukra

Pasterizavimo esmė – sudėti į sandarų uždaromą indą ar tarą produktai kaitinami vandenyje ar garuose, kol sunaikinami kenksmingi mikroorganizmai. Pasterizuotoms daržovėms gaminti nereikalingi jokie konservantai. Namų sąlygomis galima vykdyti pasterizaciją 85-90ºC temperatūroje. Pasterizuotose produktuose išlieka 40-50 proc. biologiškai vertingų medžiagų.

Pasterizavimui daržovės, vaisiai turi būti tinkamai paruošti – nuplauti, kartais blanširuoti (apiplikyti verdančiu vandeniu). Namų sąlygomis pasterizuotų konservų dangteliai gali išsipūsti – toks požymis rodo netinkamą pasterizavimą, nes konservuotuose vaisiuose, daržovėse yra prasidėjusi ir toliau vyksta mikroorganizmų veikla, dėl kurios tokie konservai netinkami žmonių maistui.

Džiovinami produktai, nors ir netenka dalies vitaminų, bet vis tik yra labai maistingi. Jie gerai išsilaiko, nes juos džiovinant pašalinama dalis vandens, juose nebegali daugintis puvimą, pelijimą sukeliantys mikroorganizmai.

Dažniausiai džiovinami obuoliai, kriaušės, slyvos, mėlynės, spanguolės pastaruoju metu vis dažniau – morkos, burokėliai, svogūnai moliūgai, žalumyninės daržovės, prieskoninės žolelės.

Sunkiau džiovinti daugiau vandens turinčias daržoves – pomidorus, agurkus. Pasirodo, net bulves galima sėkmingai sudžiovinti – jos džiūdamos smarkiai papilkėja, gal estetiškai neatrodo viliojančiai, bet tai tikrai nesugadina jų skonio.

Sūdymas – prasčiausias konservavimo būdas. Sūdytose daržovėse prarandama daug biologiškai vertingų maisto medžiagų, su sūdytu maistu organizmas gauna didelius druskos kiekius. Druska, naudojama kaip konservantas, iš augalų ištraukia drėgmę, juos konservuodama. Sūdymas paplitęs konservuojant grybus. Grybus galima pasterizuoti, bet namų sąlygomis tai nerekomenduojama dėl botulizmo pavojaus.