Mistinis tėvelis: atidaryk langą, aš įšoksiu…

Nors, atrodo, dabar tokie laikai, kai mokslas paiškina visa, kas vyksta mūsų gyvenime, kartais nutinka neįtikėtinų dalykų. Tuo įsitikinau, išklausęs vieno pažįstamo vyriškio pasakojimą.

„Prieš kelis metus išvykau iš Lietuvos ir įsikūriau Budapešte. Ten gyveno draugas, kuris pasikvietė mane į svečius.

Kadangi tuomet nelabai orientavausi sostinėje, draugas pasisiūlė mane pasitikti. Sutarėme, kad atvažiuosiu atobusu ir išlipsiu stotelėje, kuri yra maždaug 10 minučių kelio nuo jo namų.

Žiemą anksti temsta, tad kai apie 18 valandą išlipau iš autobuso, buvo tamsu, o gatvėje žmonių beveik nesimatė.

Mano draugas gyvena su žmona ir dukra. Jai jau 14 metų, todėl jis ramiai paliko merginą vieną namuose (žmona dar buvo darbe) ir išėjo susitikti su manimi. Čia reikia pasakyti, kad jie gyvena pirmame aukšte ir, nors langai yra pakankamai aukštai nuo žemės, apie 2 metrus su trupučiu, pirmas aukštas vis tiek yra pirmas aukštas.

Taigi, 18 valandą mes su juo susitikome ir ramiai šnekučiuodamiesi pasukome link jo namų.

Vos kelionei įpusėjus, suskambėjo draugo telefonas. Iš pokalbio supratau, kad skambina jo dukra, ir išgirdau tokias frazes:

– Taip. Jau einame. Ne. Ne, gerai, grįšime po penkių minučių. Kokius raktus? Žinoma, pasiėmiau … Ką? Kas?! Mes greitai grįžtame, sėdėk ramiai!

Draugas, numetęs ragelį, paprašė paskubėti, o pats pasileido kone bėgte.  Vos per porą minučių mes buvome jau šalia jo namų. Pirmiausia jis apžiūrėjo įėjimą į laiptinę, tada nuskubėjo į kitą namo pusę, esančią prie gatvės – ten, kur jo buto langai, ir taip pat apsidairė.

Tik tada įžengėme į laiptinę ir į butą.

Čia radome truputį išsigandusią ant sofos sėdinčią jo dukrą.

Mergaitė pradėjo pasakoti: „Kai išėjai, aš su ausinėmis sėdėjau ir žiūrėjau kažkokį vaizdo įrašą „YouTube“. Vos tau užvėrus duris, maždaug po minutės  išgirdau, kad kažkas pabeldė per langą nuo gatvės pusės. Priėjusi prie lango pamačiau, kad kažkas stovi. Gerai įsižiūrėjusi pamačiau, kad ten šypsodamasis stovėjai tu ir kažką rodei rankomis. Kadangi neišgirdau, ką sakai, pravėriau langą  (kai viršus atidarytas, o apačia uždaryta) ir išgirdau tave sakant: „Ot, kvailys, pamiršau namų raktus ir cigaretes, atidaryk langą, aš įšoksiu “. Pagalvojau, kad juokauji. Ir paklausiau, ar nori, kad per domofoną atidaryčiau įėjimą į laiptinę, ar gali pasakyti, kur palikai tuos raktus ir perduosiu juos per langą.

O tu vėl: „Ne, tu jų nerasi, nepamenu, kur palikau. Tiesiog visiškai  atidaryk langą, aš greitai įšoksiu ir paimsiu.”

Toks prašymas pasirodė keistokas: gyvename pirmame aukšte, paprasčiau įeiti per duris ar per langą raktus paduočiau, o tu nori  įšokti į vidų 2 metrų aukštyje… Na, manau, matyt, juokauji. Nuėjau į prieškambarį, kur dažniausiai kabodavo raktai, o tavo cigaretės būdavo ant stalelio. Tačiau ten nebuvo nei raktų, nei cigarečių…

Tuomet nusprendžiau tau paskambinti ir paklausti, kur galėjai juos palikti. Ir išgirdau, kad tu dar net ne prie namų…

Tėti, galiu prisiekti, kad tai buvai tu: tavo balsas, drabužiai ir veidas, kai aš kalbėjau su tavimi, gatvės šviestuvas švietė tiesiai į tave, negalėjau suklysti. Aš net nekalbėčiau su nepažįstamu žmogumi, be to, nepažįstamas žmogus tokių dalykų nesakytų.”

Prisiminusi šią keistą situaciją draugo dukra pravirko.

Mes pradėjome ją raminti. Po kurio laiko abu vėl apėjome namus, apžiūrėjome po langais, tačiau nieko keisto neradome.

Neįsivaizduoju, kas tai galėjo būti, bet esu įsitikinęs, kad jei mergina būtų paklausiusi įtikinėjimų ir atvėrusi langą, įvyktų kažkaus baisaus…”

 

One thought on “Mistinis tėvelis: atidaryk langą, aš įšoksiu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *