Kartais tenka išgirsti sakant: „Gal grybukų prisivalgei?“, kas reiškia, kad šneki truputį neadekvačiai. Toks pasakymas kilo iš to, kad iš tiesų egzistuoja haliucinogeniniai grybai, kurie sukelia neįprastus pojūčius.

Auga ir Lietuvoje

Tai dažniausiai smulkūs, glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, turintys stiprių haliucinogeninių savybių. Juose ir kai kurių kitų genčių grybuose, pasižyminčiuose tokiomis savybėmis, yra stiprių haliucinogenių medžiagų: psilocino, psilocybino, ibo- teninės rūgšties, muskarino, muskarono, muscimolo, bufotenino.

Vikipedijoje rašoma, kad  smailiakepurė glotniagalvė – bene vienintelis Lietuvoje augantis haliucinogeninis grybas, sudėtyje turintis psilocibino ir baeocistino.  Šis grybas dažnai auga nedidelėmis grupėmis pievose, dažniausiai avių ganyklose, taip pat šalikelėse, rugpjūčio–spalio mėnesiais.

Grybo kepurėlė 0,5–1,5 cm skersmens, plona kūgiška arba varpeliška, su smailu gūbreliu per vidurį. Luobelė drėgnu oru lipni, kraštuose šiek tiek susiraukšlėjusi. kotas 3–8 cm ilgio, plonas cilindriškas, į viršų nežymiai mailėjantis. Lakšteliai  gana platūs, nelabai tankūs. Trama neturi jokio išskirtinio skonio ar kvapo. Kepurėlės spalva –  nuo ochros geltonumo iki gelsvai rudos, kartais pilkai žalio atspalvio. Kotas kreminis arba šviesiai gelsvas, ties pagrindu melsvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių ochros geltonumo, vėliau purpuriškai juosvi.

Savybes pastebėjo jau senovėje

Haliucinogeninės grybų savybės pastebėtos jau senovėje. Jie svaiginimuisi naudoti Meksikoje, Indijoje, Kinijoje, Egipte.  Šių grybų pagalba savo karingas emocijas didino ir šiauriečiai vikingai, vykdami į plėšikiškus žygius.

Tuo tarpu jakutai, nencai, eskimai, čiukčiai šiais grybais save drąsindavo  išsiruošę į medžioklę.

Senosiose tautose haliucinogeniniai grybai buvo vartojami ir vietoje alkoholio.

Haliucinogeniniai grybai turėjo tokį didelį poveikį, kad jų pavartoję indėnai netgi tikėdavo, kad taip jie priartėja prie dievų, gali su jais bendrauti. Dėl to šie grybai buvo netgi garbinami – jiems statomos statulos, šventyklos.

Eksperimentai pavojingi sveikatai

Net ir praėjus amžiams, šios grybų savybės nepamirštos. Dar ir dabar kai kas paeksperimentuoja, norėdami sukelti sau linksmumą, neįprastų pojūčių. Tai – padidėjęs emocingumas, lyg sulėtėjęs laikas, daug akinančių ryškių spalvų, atgyjantys praeities įvykiai.
Tačiau medikai pataria nenaudoti šių grybų. Visų pirma, „stebuklingieji“ grybai gali sutrikdyti sveikatą: sukelti silpnumą, galvos skausmą, „numušti“ kraujospūdį, todėl žmogus gali apalpti.
Be to, pasitaiko atvejų, kai renkant grybai supainiojami – vietoj haliuciogeninių prisirenkama nuodingų grybų. Jų prisivalgius, gali sutrikti sąmonė, kilti hipotoksija – deguonies trūkumas, kas labai kenkia kepenims.

Gali būti ir naudingi

Vis dėlto  ir šios rūšies grybai gali būti naudingi. Iš jų pagamintos medžiagos mažais kiekiais naudojamos psichoterapijai, nes smegenyse suaktyvina serotonino veiklą, pagerina žmogaus psichinę būklę.

lt.wikipedia.org nuotr.