Tablečių kiekis – nėra svarbiausia

Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai įsigyja apie 26 vaistų pakuotes ir šis skaičius kasmet auga. 2019 m. šalyje buvo parduota beveik 78 mln., 2018 m. – apie 75 mln. vaistų pakuočių, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų suvartojimo ataskaita. Medikų teigimu, vaistai yra būtinas ir dažnai vienintelis įrankis, galintis kontroliuoti lėtines ligas, tačiau tablečių kiekis ne visada lemia gydymo sėkmę.

Daugiausiai vaistų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms

Daugiausiai šalies gyventojai suvartoja vaistų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms – šie preparatai sudaro 42 proc. visų suvartojamų vaistų. Antroje vietoje yra nervinę sistemą veikiantys vaistai (14 proc.).

Medikai teigia, kad kai kurie pacientai, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, vaistus vartoja saujomis. Jiems dažnai tenka vienu kartu išrašyti ir apie 10 receptų kompensuojamiesiems vaistams. Ypač kai žmonės serga dviem ar daugiau ligų: arterine hipertenzija, širdies ar inkstų nepakankamumu, cukriniu diabetu ir plaučių ar sąnarių ligomis.

Susidaro gera sauja privalomų vaistų, be kurių šios ligos nebūtų kontroliuojamos. Žmonės gali vartoti ir daugiau nereceptinių vaistų bei maisto papildų. Juos jie įsigyja savo nuožiūra kaip bereceptinius preparatus, tad kasdienis medikamentų kiekis gali būti nesuvokiamo dydžio. Ir tai toli gražu nereiškia efektyvesnio gydymo.

Kai kasdien reikia išgerti keliolika tablečių ir kapsulių, kartais tai daryti vengiama dėl psichologinių priežasčių arba pamirštama, o dėl to nukenčia ligos kontrolė. Todėl mokslininkai pasaulyje priėjo prie paprastos išvados ir pagrindė ją tyrimais – kuo mažiau tablečių, tuo geresnis jų vartojamumas.

Išsprendžia vaistų suderinamumo klausimą

Vaistai vieni kitus gali veikti slopinančiai arba kaip tik sustiprinti vienas kito poveikį. Pacientai dažnai lankosi pas keletą gydytojų, kurių kiekvienas gydymą skiria iš savo srities. Paskutine šio proceso grandimi turėtų būti šeimos gydytojas, įvertinantis visų vaistų suderinamumą tarpusavyje.

Tarkime, arterine hipertenzija sergančiam pacientui psichiatras paskiria vaistus nuo depresijos ir staiga tampa sudėtinga kontroliuoti iki tol puikiai valdytą kraujospūdį. Keičiasi ir glikemijos būklė organizme, bei cholesterolio apykaita. Negalime pamiršti, kad konkrečią ligą gydantis medikamentas iš tiesų veikia visą organizmą, o šis poveikis ne visada gali būti laukiamas ir teigiamas. Tad gydant antidepresantais, neretai šeimos gydytojui tenka koreguoti ir kraujospūdžio bei cholesterolio apykaitos vaistų dozes, pasirenkant kombinacijas.

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad dažnai koją sėkmingam gydymui pakiša ne tik atskirų vaistų nederėjimas tarpusavyje, bet ir maisto papildų bei nereceptinių vaistų vartojimas nepasitarus su medikais. Toks atsainumas, ypač sergant keletu lėtinių ligų, gali sukelti nemalonių padarinių.

Todėl sergant lėtinėmis ligomis ir vartojant gydytojo paskirtus vaistus, būtina pasitarti su specialistu net ir įsigyjant nereceptinį vaistą ar maisto papildą.