Žudiką išaiškino po 45 metų

Birželio mėnesį teisėsauga sėkmingai išaiškino paslaptingą, 45 metus trukusią bylą. Ši kriminalinė istorija prasidėjo 1977 m. liepos 9 d. McClintock gamtos draustinyje, Viskonsine. Davidas Schuldesas kartu su sužadėtine Ellen Mateis atvyko pailsėti miške, palapinėje. Kelionė porai buvo paskutinė.

Nesisekė užtikti prievartautojo pėdsakų

Nežinomas asmuo nušovė 25-erių D. Schuldesą, o tada išprievartavo ir nužudė jo 24-erių mylimąją E. Mateis. Nusikaltėlis pabėgo, tačiau paliko įkalčių: ant nužudytos moters šortų buvo rasta jo sperma. Paimta medžiaga buvo ištirta.

Daugelį metų detektyvams nepavyko užtikti prievartautojo pėdsakų. Bylos ėmėsi ne vienas detektyvas, tačiau nė vienam nepavyko apčiuopti prievartautojo pėdsakų. Tad negailestingas žudikas buvo laisvėje. Dešimtajame dešimtmetyje tyrimą perėmė Craigas Batesas. Tais metais kriminalistikoje buvo pradėta plačiai naudoti DNR pirštų atspaudus giminystei ir žmonių tapatybei nustatyti.

C. Batesas į laboratoriją nusiuntė daiktinius įrodymus ir gavo genetinį žudiko portretą. Tačiau tokio DNR profilio asmuo nebuvo įtrauktas į JAV nacionalinę DNR duomenų bazę.

Nustatė įtariamųjų ratą

2001 m. tirti šią žmogžudystę buvo paskirtas detektyvas Toddas Baldwinas. Jis nustatė įtariamųjų ratą ir paėmė iš jų DNR mėginius, tačiau visi jie neatitiko nusikaltėlio genetinio profilio. Ateinančius 17 metų byla nejudėjo iš aklavietės. Iki 2018 m. kovo pabaigos tyrėjai susisiekė su Tomu Shaw, kuris nagrinėjo DNR fenotipus – ekspertas atkūrė nežinomo nusikaltėlio išvaizdą pagal jo genus.

T. Shaw išanalizavo ir nustatė, kad kaltininkas buvo baltasis, rusvaplaukis ir strazdanotas. Ekspertai atkūrė 25 ir 65 metų, įtariamojo išvaizdą, atsižvelgdami į laiką, kuris praėjo nuo nužudymo įvykdymo.

Nustatė žudiką

2021 m. spalio 9 d. nuotrauka buvo perduota genealogui, kuris susiaurino įtariamųjų ratą iki konkrečios šeimos iš Viskonsino – Gladyso Brunetto ir Edwardo Vannivenhoveno. T. Shaw teigė, kad žudikas galėjo būti vienas iš keturių šių amerikiečių sūnų ar keturių anūkų. Detektyvams buvo perduoti visų įtariamųjų vardai.

Šių metų birželio mėnesį T. Baldwinas paeiliui iš kiekvieno ėmė DNR mėginius. Žinoma, teko imtis įvairių triukų, kad neišgąsdintų žudiko. Taigi, trečiasis brolis, vardu Raymondas, detektyvo prašymu turėjo užpildyti nedidelę anketą ir ją įdėti į voką, kurį reikėjo užklijuoti su seilėmis. Paaiškėjo, kad būtent jo sperma liko antmirusiosios šortų.

Policija įtariamojo garaže rado šautuvą, o lentynoje virš skalbyklės ir džiovyklės – skardinę su šoviniais. Tiesa, Raymondo giminaičiai ir pažįstami įsitikinę, kad tai yra nesusipratimas, o šis geraširdis senukas yra nekaltas. Anot jų, jis sudarė padoraus žmogaus, paprasto pensininko, įspūdį.

Nepaisant įrodymų,R.  Vannivenhovenas savo kaltę neigia. Bet grėsminga paslaptis jau buvo atskleista, dabar žudiko laukia teismo nuosprendis.